Kaip greitai sensta jūsų kūnas – sprendžia ne metai

Ar žinote, kiek genų turi žmogus?

Kai kalbama apie genus, dauguma galvoja apie paveldimumą – akių spalvą ar polinkį į tam tikras ligas. Tačiau tai tik nedidelė dalis to, ką genai iš tiesų daro.

Pagal šiuolaikinį mokslą, žmogaus DNR sudaro apie 20 000 – 22 000 genų.

Žmogaus DNR jau turi ilgaamžiškumą, regeneraciją ir atsparumą stresui palaikančius mechanizmus.

Jie integruoti mūsų organizme, tačiau jų aktyvumas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis gyvename kasdien.

Tai nėra „ateities technologijos“.

Tai – mūsų biologinė įranga.

Konkrečiai kalbame apie tokius genus kaip:

• FOXO3 – susijęs su ilgaamžiškumu ir ląstelių atsparumu stresui

• SIRT1 – dalyvauja DNR taisyme ir mitochondrijų funkcijoje

• NRF2 – aktyvina antioksidacinių fermentų gamybą

• TERT – palaiko telomerų stabilumą (telomerai – DNR „apsauginiai dangteliai“, siejami su ląstelių senėjimu)

• AMPK – reguliuoja energijos balansą

• mTOR – kontroliuoja augimo ir atsinaujinimo režimus.

  
  

Šiuos genus turime kiekvienas.

Klausimas tik – ar sukuriame savo kūnui sąlygas, kuriose šie genai gali aktyvuotis?

Šios sąlygos nėra susijusios su „daugiau darymu“. Tai nereiškia, kad mityba ar judėjimas nėra svarbūs. Tačiau net ir „teisingi“ pasirinkimai neveikia pilnai, jei organizmas lieka nuolatinėje įtampos būsenoje.

Nuolatinė streso, nerimo būsena, skubėjimas ar informacijos perteklius aktyvina išgyvenimo, o ne atsistatymo režimą.

Su metais tai tampa vis labiau juntama – ne todėl, kad organizmas praranda gebėjimą atsistatyti, o todėl, kad jo "rankos yra surištos".

Nuo 25-erių (o kartais ir anksčiau) pradedame kūną „šiukšlinti“ – stresu, įtampa, neišreikštomis emocijomis ir neišsakytais žodžiais.

Tačiau „konteinerio“ talpa dar didelė, todėl pasekmių dažnai nejaučiame – arba jas tiesiog ignoruojame.

Po 40-ies tas pats konteineris jau gerokai pilnesnis. Ir tai, ką vadiname „amžėjimu“, dažnai yra ne metų skaičius, o susikaupusios „šiukšlės“ ir nuolatinis energijos eikvojimas be pilno atsistatymo.

Ir jokios raudonos šviesos veido kaukės tokiose sąlygose, deja, neveiks.

Nes kūnas negali vienu metu būti ir išgyvenimo, ir atsistatymo režime.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip organizmas „sprendžia“, ar aplinka saugi – yra KVĖPAVIMAS.

Dauguma žmonių kvėpuoja per greitai, paviršutiniškai ir per dažnai -  net kai ilsisi ar miega.

Tai vadinama chroniniu perkvėpavimu.

Dėl to:

• sumažėja CO₂ kiekis ir deguonis sunkiau patenka į ląsteles

• susiaurėja kraujagyslės ir sulėtėja kraujotaka

• ląstelės pagamina mažiau energijos (ATP) - todėl kūnas greičiau pavargsta ir lėčiau atsistato.

  
  

Šioje būsenoje organizmas orientuojasi į išgyvenimą, o ne atsistatymą.

Kai kvėpavimas lėtėja, organizmas gauna priešingą signalą – kad aplinka yra saugi.

Būtent šioje būsenoje skatinama su ilgaamžiškumu susijusių genų aktyvacija.

Turbūt pagalvojote, kad tam reikia labai ilgai kvėpuoti lėtai, kad pasiektumėte tokią būseną.

Ne.

Nebūtina – ir nereikia – kvėpuoti lėtai visą dieną.

Kaip ir nereikia miegoti visą dieną, nors miegas yra gyvybiškai svarbus.

Tačiau pirmas žingsnis yra apskritai mokėti kvėpuoti lėtai ir giliai.

Daugeliui šį kvėpavimo būdą tenka išmokti iš naujo – tačiau vėliau kūnas geba į šią būseną sugrįžti pats.

Jis tiesiog „prisimena kelią“.

Pakanka, kad ši būsena būtų reguliariai patiriama ir primenama.

Reguliariai patiriant lėtesnio kvėpavimo būseną:

• palaikomas SIRT1 aktyvumas – greitėja ląstelių atsistatymas ir energijos gamyba

• skatinama FOXO3 signalizacija – didėja atsparumas stresui

• palaikomas TERT aktyvumas – lėčiau trumpėja telomerai

  
  

Per įprastą dieną žmogus kvėpuoja ~12–20 kartų per minutę (streso ar aktyvaus sporto metu – iki 35 kartų).

Tokiose praktikose kaip YIN joga, po ~60–90 min.:

• kvėpavimo dažnis gali sumažėti iki 4–8 įkvėpimų per minutę

• iškvėpimo fazė natūraliai pailgėja - tai padeda nervų sistemai pereiti į ramybės būseną

• o praktikuojami kvėpavimo sulaikymai natūraliai padidina CO₂ lygį

  
  

Sveikas kvėpavimas nėra tik lėtas – jis gilus, diafragminis ir su ilgesniu iškvėpimu.

Būtent toks kvėpavimas leidžia nervų sistemai pereiti iš nuolatinės parengties į atsistatymo būseną.

YIN jogoje šį procesą skatina ne tik kvėpavimas.

Ilgi, pasyvūs išbuvimai asanose veikia fasciją, mažina raumenų tonusą ir siunčia nervų sistemai papildomą saugumo signalą.

Būtent kvėpavimo ir atsipalaidavimo kombinacija sukuria sąlygas, kuriose organizmas gali atsistatyti.

Todėl YIN joga nėra tik „laikas sau”.

Tai laikas ir sąlygos, kuriose kūnas gali pereiti į atsistatymo režimą – ir tai atsispindi net genų lygmenyje.

Kartais girdime istorijas apie žmones, kurie sulaukė 100 metų „nieko ypatingo nedarydami“.

Neseniai mačiau interviu su 100 metų sulaukusia moterimi.

Paklausta apie ilgaamžiškumą, ji sakė:

„Nei aš sportavau, nei ypatingai sveikai maitinausi.“

Tačiau iškart pridūrė:

„Nelaikiau pykčio, nesinervinau dėl smulkmenų, džiaugiausi paprastais dalykais.“

Tai – apie vidines, o ne išorines sąlygas

Jei jaučiate, kad reikia erdvės ir pagalbos kurti tokias sąlygas – tam skirta YIN joga.

👉 www.zagaraite.lt/e-shop

— Jurga