Sakoma, kad lūkesčiai - visų sielvartų šaknys. Lūkesčiai ir įsivaizdavimas, kaip turėjo, turi būti ar bus, labai dažnai virsta nusivylimu. O juk niekas nieko mums neprivalo ir nėra skolingi. Nei visata, nei dievas, nei tėvai, nei vaikai, nei partneriai, nors ir prisiekė amžiną meilę.
Tad jeigu laikysimės “turi” arba tikėsimės, ne tik kad greičiausiai nusivilsime, bet ir apsikrausime liūdesiu, sielvartu ar pykčiu. Ir visos šios emocijos atsispindės mūsų kūne - ne švytinčiomis akimis, o įtampomis ir ligomis.
Arabai turi posakį, jog nusivylimas yra tam tikra bankroto forma - sielos bankroto, kuri per daug investavo į viltį, lūkesčius ir tikėjimą.
Taigi investuokime protingai:)
